Nyksta pušys

Druskininkuose ėmė nykti pušys.
Medkirčiai, vadovaujami Stasio, turėjo kirsti dieną ir naktį, o medieną vežti į Lenkiją.
Stasys tapo turtingu medkirčiu, nusipirko automobilį “plymutą”.
Oficialiai pranešė, kad pušys nyksta nuo per didelio senų žmonių susibūrimo.
Buvo išsišokėlių, kurie netikėjo.
Pušis, kuri augo prieš Mamedovos langą, žaliavo, nežiūrint į pušynų pilkėjimą.
Bet aš ne apie tai.
Mamedova galvojo, kad pušys nyksta dėl krintančios moralės.
Žmonės nesigėdijo vienas kitam pasakyti tiesą į akis.
Nesigėdijo vaikščioti nuogi po pirčių zoną.
Dauguma nevaikštinėjo į tualetą, o darė po savimi.
Kartais darė po pušimi ir dėl to pušys ėmė nykti.

Mamedova pažvelgė pro langą ir pamatė, kaip kažkas nusišlapino ant jos dar vis žaliuojančios pušies.
Moteris atidarė langą ir ėmė atidžiai dairytis: gal pastebės kokį vyrą, nes šlapimas matėsi pakankamai aukštai – taip, kaip gali dar padaryti keturiasdešimt trijų metų vyras.
Ji pagalvojo apie Babajų, bet tuojau pat jį pateisino ir atsisakė net mažiausio įtarimo.
Ji spėjo pastebėti išnykstantį vyro šešėlį.
Mamedovai net silpnumas pakirto kojas: vyras buvo kaip du vandens lašai panašus į Babajų.
Mamedova norėjo eiti pasimelsti už jį, bet negalėjo sugalvoti už kokią jo savybę ji turi melstis.
Ji susirado stalčiuje paslėptą nuo karo laikų vokišką pistoletą, bet ištraukti ir pamojuoti – neišdrįso.
Moteris puolė prie telefono norėdama jam paskambinti ir jį sugėdinti.
Babajus ilgai neatsiliepė.
Įtarimai pasiekė apogėjų, kada vyras uždususiu balsu pasakė: „Nu, ko nori?”
„Tu – degradas”
„O tu – ne”

Mamedova tris dienas nekalbėjo su Babajumi.
Moteris mokėjo kovoti.
Ji labai tikėjo savo pergale.

Druskininkai buvo paskelbti nykstančiu miestu. Pavojinga zona.
Buvo paskelbtas lozungas: „Senoli, jeigu nori gyventi šimtą metų – emigruok”.
Kas gi nenorės gyventi šimtą metų?
Pensininkams buvo padidintos pensijos ir kiekvienam, pareiškusiam norą emigruoti, buvo sumokama išeitinė dešimties pensijų dydžio pašalpa.
Kelias link Lazdijų buvo užtvindytas pabėgėlių, kurie, laikydami saujose išeitinius pinigus, traukė link Lenkijos sienos.
Pakeliui visi girtuokliavo, darėsi nemokamus masažus, nes pusė pensijinio amžiaus moterų taikos metu masažavo kitą pusę pensijinio amžiaus kontingento.

Tik pušys kaip nyko, taip ir nyko.

Likusieji nesnaudė.
Druskininkuose vyko mitingas. Žmonės susirinko kalbėtis apie nykstančias pušis.
Žmonės nešė žaliuojančias pušų šakeles ir tikėjosi, kad jie bus suprasti.
Niekas nežinojo kaip sustabdyti pušų išnykimą.
Keletas jaunų merginų bandė šokti, bet žmonės, kurie jau nebegalėjo šokti, ėmė besisukančias merginas smerkti, koneveikti, vadinti blondinėmis baltomis kelnėmis.
Merginos pabėgo nuo įtūžusios minios ir pasislėpė vandens atrakcionų parke, pirčių zonoje.

Miestas tuštėjo.
Mamedova irgi ruošėsi link Lazdijų, kai į trobą įėjo Babajus.
–  Sustok. Paklausyk, – kreipėsi į moterį Babajus.
–  Tai aš turiu klausytis tavęs? Aš turiu stovėti ir žiūrėti, kaip tu naikini mūsų miestą?
–  Atėjau atsiprašyti. Išklausyk. Tikrai tai mano kaltė, kad miesto pušys nyksta. Prisimeni tą vakarą, kada tu atėjai ir man pareiškei, kad galiu kraustytis iš namų, nes tu išeini pas Stasį?
–  Aš ir dabar su Stasiu išeinu į Lazdijus… Palauk… palauk, ką tu nori pasakyti?
–  Tą ir noriu pasakyti: jeigu tu dar būsi su Stasiu – miestas bus nušluotas nuo žemės. Dykuma bus, supranti?
–  Tai tu?? Tu naikini pušis…
–  Aš. Ir dėl to atsiprašau, bet kitaip negaliu…
–  Sustok. Kur tu eini?
–  Jeigu apsispręsi, aš būsiu pirčių zonoje, nes šiandien paskutinis mėnesio penktadienis.

Stasį palaidojo iškilmingai, bet kukliai.
Tiesiog pakišo po pušimi.
Mamedova verkė, bet kiekvienoje jos ašaroje jautėsi, kad ji išgelbėjo miestą.

Prasidėjo rinkimai į miesto merus.
Mieste buvo likę tik Mamedova, Babajus ir Onutė iš religinės bendruomenės.
Vienbalsiai miesto meru išrinktas Babajus.
Tapęs meru jis pirmąsias gėles nunešė ant Stasio kapo.

Gauti naujienas

Sužinokite apie renginius pirmieji